Šalies gamta

Portugalijos gamta

Portugalija gamta šiaurė

Gausūs kalnai Portugalijos šiaurėje labai skiriasi nuo sausų žemumų šalies pietuose. Portugalijos šiaurės rytų plynaukštė yra kalnų grupės tęsinys, kuris driekiasi Ispanijos link. Ši kalnų grupė vadinama ispaniškoji Meseta. Mesetos kalnuose rasime daugybę upių slėnių, gilių tarpeklių. Palei šiaurinę kalnuotąją Portugaliją iš Ispanijos atvingiuoja Minho upė ir įteka į Atlanto vandenyną.
Portugalijos šiaurės vakaruose Atlanto skalaujami pakrančių kalnai einant į šalies gilumą žemėja. Šalies viduje aukštumos tiesiasi pietinių Portugalijos regionų link, pasiekia didžiausią Portugalijos upę Douro ir tada pasuka vakarų kryptimi ir įsilieja į plačias pakrančių plokštumas.

Prie pietryčių sienos aukštuma pereina į Kastilų kalnų grupę ir sudaro natūralią gamtinę ribą tarp šiaurinės ir pietinės Portugalijos. Kuo arčiau pakrančių, tuo aukštuma darosi žemesnė, kol pereina į visišką plokštumą. Iš Ispanijos atvinguriavusi upė Tajo, Portugalijoje yra vadinama – upė Tejo. Tejo upė atiteka iš Portugalijos rytų ir teka šalies vakarų link kol yra pasiektas Atlanto vandenynas. Portugalijos sostinė Lisabona (portugališkai Lisboa) džiaugiasi Tėjo upės artuma. Piečiau nuo Tejo upės kalvuotos vietovės ir lygumos keičia viena kitą.

Portugalija gamta pietų regionas Algarvė

Žemumos palei Portugalijos pakrantę driekiasi šalies vidurio link pereidamos į kalvuotas vietoves rytiniame Portugalijos regione Alentejo. Kalvuotos vietovės vėl nyksta pietų link ir taip Baixo Alentejo regionas tampa švelniai kalvuotomis nuostabiomis vietovėmis.

Giliai, Portugalijos pietuose iškyla kalvos, besidriekiančios kalnuoto Algarvės regiono link. Regionas Algarve yra jau supamas kalnų šlaitų. Besišakojantys kalnai driekiasi nuo Ispanijos sienos iki pat piečiausio Europos kontineto taško Cabo de Sao Vicente, pasiekdami Algarvės regiono pietvakarių ribas.