19a.– 2009m.- II. dalis

Portugalijos istorija 19 amžius – 2009 metai – II. dalis
Antrojo Pasaulinio karo metu Portugalija liko neutrali šalis, tačiau leido sąjungininkams steigti karines bazes Azorų salyne. Pasibaigus karui šalis tapo NATO nare. 1949 metais balandžio mėnesį Portugalija, kartu su kitomis valstybėmis pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį. Šiaurės Atlanto sutartis Vašingtone buvo pasirašyta ir šių valstybių: Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Islandija, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija. Šiaurės Atlanto sutartis reiškia, kad yra sukurta 12 valstybių saugumo sistema. Sutarties pasirašymu, Vakarų Europos šalys kartu su JAV pademonstravo tolesnius savo užsienio politikos tikslus, kryptį ir strategiją.

Nuo 1960 metų prasidėjo kolonijinis karas, kuris pasireiškė ypač dideliu žiaurumu Afrikoje (Angola, Mozambikas, Guinea Bissau). 1968 metais Salazaras turėjo atsistatydinti dėl blogos sveikatos būklės. Marcello Caetano perėmęs valdymą į savo rankas, vis dėlto negalėjo apsispręsti dėl esminių reformų vykdymo šalyje. Kolonijinio karo dėka, Portugalijos užsienio politika darėsi vis labiau izoliuota. Karas reikalavo didelių išlaidų, didino valstybės skolas ir skatino infliaciją. Dėl Vyriausybės nesugebėjimo rasti politinį sprendimą, galiausiai 1974metais įvyko karinis perversmas. Bendras žmonių nepasitenkinimas diktatūra, prasidėjusi ekonominė krizė, iššaukta pirmosios naftos krizės 1973m., sustiprino gyventojų masišką nepasitnkinimą valdžia. Žmonės solidarizavosi ir masiškai telkėsi prie perversmą organizuojančių karininkų. Prasidėjo visuotinis liaudies sukilimas – “Gvazdikų revoliucija”, kuri ir baigė Estado Novo diktatūros gyvavimą. 1974 metais nauja vyriausybė suteikė Portugalijos kolonijoms nepriklausomybę. Šimtmečius gyvavusi senosios Portugalijos kolonijinė era, pagaliau sulaukė savo gyvavimo pabaigos.

Pirmasis etapas po revoliucijos buvo paženklintas ginčais ir konfrontacijomis daugiau tarp konservatorių (generolas Spínola) ir Socialistų sparno (kapitonas Otelo), tarp sukilimo judėjimo atstovo Forças ir susivienijusiųjų, perversmą vykdžiusių karininkų. Iš pradžių atrodė taip, tarsi laimėjo socialistų sparnas, nes prasidėjo nacionalizavimas ir žemės reforma, naujos konstitucijos iš 1976 metų pataisos žymėjo perėjimą prie socializmo, kaip valstybinį tikslą. Kai per pirmuosius prezidento rinkimus, vykusius pagal 1976 metų naująją Konstituciją, generolas Eanes stebėtinai aiškia persvara laimėjo rinkimus prieš kapitoną Otelo, šalis buvo grąžinta į parlamentinę demokratiją. Eanes ir Socialistų partijos pirmininkas Mário Soares (premjeras – 1976-1978 metais ir 1983-1985 metais, valstybės Prezidentas – 1986-1996 metais), galiausiai atvedė šalį 1986 metais į ES Europos bendriją. Per parlamento rinkimus, vykusius kovo 17 dieną 2002 metais, įvyko naujas postūmis, daugiau balsų laimėjo dešinieji. Dešinioji centristinė Socialistų patija nesurinko absoliučios balsų daugumos. Balsų daugumą pasiekė konservatyvioji PSD. Pagal aktyvumą José Manuel Durão Barroso vadovaujama partija santykinę daugumą pasiekė gavusi 40,1% rinkėjų balsų. Socialistų partija (Partido Socialista) ir dešiniųju konservatorių liaudies partija (Partido Popular-PP) baigė rinkiminę kampaniją su 37,9 ir 8,8% balsų dauguma. Su pastarąja José Manuelis Durão Barroso suformavo koalicinę vyriausybę.

2004 metais Jose Manuelis Barroso buvo išrinktas ES Europos Komisijos pirmininku. Jo įpėdinis, ministras pirmininkas Pedro Santana Lopes vadovavo tik trumpą laiką, nes prezidentas jau lapkričio mėnesį pirma laiko paleido Parlamentą. 2005 metų vasario mėnesį buvo paskelbti nauji pirmalaikiai rinkimai, kurių metu, socialistų partija laimėjo pirmą kartą per visą savo istoriją absoliučia balsų dauguma. Jų vedantysis kandidatas José Sócrates nuo kovo mėnesio 2005 metų yra naujasis premjeras.

Per Parlamento rinkimus 2009 metų rudenį, socialistų partija (PS) surinko 36,56% balsų. Su ministru pirmininku José Sócrates priešakyje vėl buvo stipriausia jėga šalyje. Nepaisant to, jie vistik patyrė didelių nuostolių, nes neteko absoliučios rinkėjų balsų daugumos.

Portugalijos istorija – 2000 m. pr. Kr. – 771m. | Portugalijos istorija 11 – 18 amžius
Portugalijos istorija 19 amžius – 2009 metai | Portugalijos istorija 19 amžius – 2009 metai II.